- utėliuotas
- utėliúotas, -a adj. (1) K, LsB561, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; M, L406 1. Ob žr. utėlėtas: Kap žusirgo, tep atvežė utėliúotą, apkirptą Pls. Davė jam tokią utėliúotą skrandą Ss. Utėliúotą karvę pirko Ds. 2. prk. skurdus, apleistas: Jegu iš kokios utėliúotos vietos, tai neverta ir piršt Slm.
Dictionary of the Lithuanian Language.